- plūtauti
- plū́tauti, -auja, -avo Slnt žr. pluotuoti: Atejo po miestalį plū́tauti Gršl. Ka apkyrės plū́tauti, i parvažiuos Ms. Ir plū́taus nė šis, nė tas neženotas, t. y. eis prie mergų, arielką gers J. Būtumei beplū́taująs, kad nebūtum apsižanijęs J.
Dictionary of the Lithuanian Language.